Šachtiniai vandens šuliniai kasami jei vandeningas sluoksnis yra arti žemės paviršiaus. Kraštutiniais atvejais juos galima kasti ir iki 20 - 30 m., bet jau tokiu atveju geriau gręžtinis šulinys arba, kaip populiariau vadinamas giluminis gręžinys.
šachta, antgalis, vandens kaupimo dalis, vandens ėmimo dalis, dangtis su vėdinimo anga, priegrinda su nuolydžių nuo šulinio, molio spyna, kad sulaikytų paviršinį vandenį, šachtos sienelių sutvirtinimas, siurbimo vamzdis, kuriuo paduodamas vanduo į patalpas, statinis ir dinaminis vandens lygis, filtras, šulinio dugnas.
Šulinį geriau kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Šulinį geriausia įsirenginėti tokiais atstumais nuo įvairių statinių ar objektų: nuo gyvenamojo namo 7 m, nuo garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10m, nuo tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m.
Antgalis - tai antžeminė šulinio dalis, kuris uždengiamas dangčiu. Šuliniui ventiliuoti dangtyje įraginama speciali anga. Aplink šulinį kasama 0,6 m pločio ir apie 1,8 m gylio duobė, kurioje iš plūkto molio įrengiama spyna. Ji neleidžia paviršutiniam vandeniui patekti į šulinį. Virš molio spynos, aplink šulinį yra įrengiamas nuolydis 10 proc. nuo šulinio pusės, kad paviršinis vanduo nutekėtų tolyn.
Šachta - tai šulinio dalis, esanti tarp vandeningo sluoksnio ir žemės paviršiaus. Šiandien dažniausiai šuliniai yra gelžbetoniniai, nes jie įrengiami greičiau, o techniniu ir sanitariniu požiūriu yra patikimesni. Gelžbetoniai iš žiedų surinkti šuliniai dažniausiai statomi nuleidimo būdu, pasikasant po apatiniu žiedu.
Vandens ėmimo dalis daroma toje šulinio vietoje, pro kurią numatyta rinkti vandenį. Tobulieji šuliniai vandenį renka tik pro šonus. Smėlyje, žvyre ir kitose biriose uolienose vandens ėmimo dalyje būtina įrengti filtrus. Filtrai sulaiko vandeningo sluoksnio uolienų daleles. Šachtiniuose šuliniuose įrengiami skyliniai, žvyro ir gravitaciniai filtrai.
giluminiai greziniai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą